kauno-liftai-logo
kauno-liftai

Funikulierius

ŽALIAKALNIO FUNIKULIERIUS – KULTŪROS IR TECHNIKOS ISTORIJOS PAMINKLAS

5c5d7a07dcfd[1]

Pirmi pasaulyje keltuvai buvo įrengti 1854 metais Genujoje (Italija) ir Zemeringe (Austrija). Funikulieriais dažniausiai naudojamasi kalnuotose šalyse. Žaliakalnio funikulierius pastatytas Kauno miesto savivaldybės rūpesčiu, nes reikėjo patikimo susisiekimo su sparčiai augančiais Žaliakalnio rajonais ir miesto centru. Jis pradėjo veikti 1931 metų rugpjūčio 8 dieną.

Po kelių mėnesių keleivių saugumui apatinėje stotelėje atsirado apsauginė tvora, pastatyta pavėsinė. 1933 metais modernizuota funikulieriaus bėgių atšaka. 1935-1937 metais keltuvas vėl buvo rekonstruotas. Tada keleivius imta kelti N. Dobkevičiaus suprojektuotais visiškai naujais didesniais vagonais. Važiuoklės jiems buvo užsakytos ir pagamintos Šveicarijos firmoje „T.Bell“. Tuo pačiu metu V. Putvinskio gatvėje pastatyta apatinė keleivių stotelės stoginė, išlikusi iki mūsų dienų.

Sovietmečiu funikulierius buvo pavaldus Vykdomojo komiteto Vietinio ūkio valdybai, o 1966 metais funikulierius buvo perduotas ką tik įkurtai Troleibusų valdybai.

1986 m. atliktas šio transporto mazgo kompleksinis remontas. Tuo metu viršutinėje stotyje pastatyti ir keleivių peronai.

1993 m šį objektą už 2 milijonus 100 tūkstančių talonų buvo leista  privatizuoti   investicinei akcinei bendrovei „Šviesus rytojus“

1998 m. jam suteiktas nekilnojamosios kultūros vertybės statusas.

2003 m. pavasarį šį merdintį statinį nusipirko UAB  „Kauno liftai“. Bendradarbiaujant su Leipcigo firma „Liudwig“ bei talkinant visam bendrovės darbuotojų kolektyvui atnaujinta funikulieriaus techninė įranga.

2003 m. lapkričio mėn. 3 d. funikulierius vėl pradėjo veikti. Į keltuvo atnaujinimą bendrovė „Kauno liftai“  investavo virš 250 tūkst. litų savų lėšų. Atkurtas  galimai tikresnis originalus funikulieriaus vaizdas. Darbuotojai vilki pagal to meto modelį pasiūtas uniformas.  Vagonėliuose skamba ikikarinio laikotarpio melodijos bei kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus specialiai sukurta muzika. Funikulieriaus vagonėliai parengti neįgaliųjų priėmimui.

Nuotolis tarp stotelių – 142 metrų, bėgių nuolydis 14o. Vienas vagonas gali vežti iki 25 žmonių. Į Žaliakalnį pakylama ar nuo jo nusileidžiama per 1,5 minutės. Keltuvo kelią sudaro  viena bėgių pora. Ji trasos pusiaukelėje  išsišakoja į dvi bėgių poras – kylančiam į viršų vagonui ir besileidžiančiam žemyn prasilenkti. Funikulierius valdomas iš  viršutinės stoties. Jos rūsyje sumontuoti funikulieriaus mechanizmai. Lynų ratus  per greičių dėžę  suka elektros variklis. Pasiekę galinę trasos ribą, vagonai sustoja automatiškai. Keltuvo darbą kontroliuoja stotelėje budintis mašinistas. Vagonai turi specialius automatinius stabdžius, kurie, trūkus lynui, apkabina bėgius ir neleidžia vagonams riedėti žemyn. Lynai keltuvo trasoje eina tarp bėgių, juos prilaiko specialūs ritinėliai su rutuliniais guoliais.

Aušros g. stotyje veikia fotografijos  meno galerija „F“.

Kultūros paminklo statusą turintį Žaliakalnio funikulierių mėgsta turistai: juo iš V.Putvinskio ir A.Mickevičiaus gatvės pakylama į paminklinę  Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Tam tikslui šalia Apatinio paviljono V.Putvinskio gatvėje įrengta turistinių autobusų sustojimo aikštelė.

Skverelyje šalia apatinio paviljono, kurį  kruopščiai prižiūri ir tvarko  „Kauno liftų“ darbuotojai, pastatyta B.Zalenso skulptūra „Mergelė su dūdele“. Tikimasi, kad Kauno miesto valdžia skverelyje įrengs pandusą neįgaliesiems.

Informaciją apie Žaliakalnio funikulierių turistams teikia Kauno Turizmo informacijos centras, esantis Kaune, Laisvės al. 36, tel. 8-37 323436, el.paštas: info@kaunastic.lt, www.kaunastic.lt

4264

59